„Sedov“, kurio pirmasis vardas yra Magdalene Vinnen II, pastatytas Krupp Germaniawerft (Vokietija) gamykloje vienos didžiausių XX a. pradžios Vokietijos laivybos įmonių F. A. Vinnen & Co. Friedrich iš Brėmeno užsakymu, buvo nuleistas į vandenį 1921 metais Kilyje. Laivų statyklai įtikinus laivybos bendrovę, iš pradžių nenorėjusiai įtaisyti laivui variklio, Magdalene Vinnen II tapo pirmuoju pagal šiuolaikinius principus pastatytu burlaiviu su pagalbiniu varikliu.

Magdalene Vinnen II tuo metu buvo didžiausias pasaulyje barkas su varikliu ir buvo naudojamas tik kaip krovininis laivas, kuriame dalį įgulos sudarė kadetai. Į pirmąją savo kelionę laivas leidosi 1921 metų rugsėjo 1 dieną. Jis plaukė iš Brėmeno pro Kardifą, kur paėmė anglies krovinį, į Buenos Aires. Nepaisnat atšiauraus oro, kelionė iš Anglijos į Argentiną su anglies pripildytais triumais truko tik 30 dienų. Magdale Vinnen II plukdė įvairius krovinius: ne tik anglį, bet ir medieną iš Suomijos, kviečius iš Autralijos, piritą iš Italijos, ir krovininius konteinerius iš Belgijos. Keturstiebis barkas du kartus plaukė pro Horno kyšulį į Čilę. Iki 1936 metų burlaivis su Vinnen bendrovės vėliava plaukiojo į Argentiną, Pietų Afriką, Australiją, Rejunjono ir Seišelių salas.

Kommodore Johnsen
1936 metų rugpjūčio 9 dieną Magdalene Vinnen II buvo parduota kompanijai Norddeutscher Lloyd Bremen ir pervadinta Kommodore Johnsen. Naujasis savininkas burlaivį perdirbo į krovininį mokomąjį laivą. Buvo įrengta didesnė gyvenamoji erdvė, nes kiekvienos kelionės metu greta nuolatinės įgulos laive turėjo atsirasti vietos nuo 50 iki 60 praktikantų kadetų.

SEDOV
Rusijos valstybine nuosavybe burlaivis tapo kapituliavus Vokietijai – 1945 metų gruodžio 20 dieną Jungtinė Karalystė perdavė laivą Tarybų Sąjungai kaip dalį reparacijų. Tarybų Sąjungoje laivas buvo rekonstruotas į Sovietų Sąjungos laivyno burinį mokymų laivą. Jis buvo pervadintas Sedov Georgi Sedov, Arkties tyrėjo, žuvusio 1914 metais ekspedicijos metu, garbei ir naudojamas kaip mokomasis karinio laivyno laivas nuo 1952 iki 1957. Tuo metu jis keletą kartų atliko draugiškus vizitus į Pietų Ameriką ir Afriką. Nuo 1957 iki 1966 laivas buvo naudojamas okeanografiniams tyrimams Šiaurės Atlanto vandenyne. Šių kelionių metu taip pat buvo mokomi Rusijos karinio laivyno kadetai. 1966 metais burlaivis buvo pervestas į rezervą Kronštate ir tapo oficialia civilinės Žuvininkystės ministerijos nuosavybe. Nuo 1970 iki 1979 metų jis tik retkarčiais buvo panaudojamas kaip mokymų laivas Suomijos įlankoje.
1981 metais Sedov buvo renovuotas ir vėl pradėtas naudoti: laive buvo įrengta pokylių salė su stiklinėmis lubomis su scena, ir kino salė. Tuo metu jis stovėjo Baltijos mokomųjų laivų divizijoje Rygoje. Laivu naudojosi Kaliningrado ir Murmansko navigacijos mokyklų kadetai. 1991 metais Latvijai atgavus nepriklausomybę burlaivis buvo perkeltas į Murmanską, už jį atsakinga buvo Murmansko laivyno mokykla, laivo valdymą ir priežiūrą užtikrino Murmansko miestas.